Tarp Juodkrantės ir Avino kalno, sengirėje yra Garnių kalnas, kuris savo vardą gavo nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) kolonijos. Tai yra viena didžiausių šių paukščių perimviečių visoje Europoje.
Istoriniai šaltiniai mena garnių kovą su didžiaisiais kormoranais, kurie pasirodė apie 1803-iuosius metus Juodkrantėje. Jie įsibrovė į pilkųjų garnių koloniją priešais Gintaro įlanką. Išginti garniai ėmė kurtis dabartinėje vietoje – ant Garnių kalno, o paskui juos atsekė ir kormoranai. Prieš šimtmetį Prūsijos valdžia vietiniams pamario žvejams leido šaudyti juoduosius paukščius, tad Juodkrantėje jie buvo negailestingai išnaikinti. Tik po ilgų dešimtmečių, 1974-1978 metais, neriją užplūdo nauja kormoranų banga. Greitai juodieji paukščiai įsikūrė šalia garnių. Po truputį garniai buvo priversti užleisti didesnę dalį savo lizdaviečių įsibrovėliams, o 1995 m. užregistruotas pats mažiausias perinčių garnių skaičius.
Dabartiniu metu kormoranai yra gana įprasti paukščiai. Jų populiacija – reguliuojama. Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje pasirodo pirmieji kormoranai, vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Kovo gale kolonija atgyja. Paukščiai dalijasi ir tvarko senus lizdus, krauna naujus. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono.
Greta viena kitos egzistuoja dvi – pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų – kolonijos, kurių pakraštyje įrengta nauja stebėjimo aikštelė. Tad keliautojai turi puikią galimybę į sparnuočių gyvenimą pažvelgti iš arčiau bei susipažinti su informacija apie perimvietę bei paukščius.
Nuotraukų ir informacijos šaltinis: © Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“
